Slapta mokykla

Scenoje, kurią matote, vaizduojama slaptoji lietuviška mokykla –
daraktorių mokykla, vargo mokykla, nelegali kaimo pradinė mokykla, veikusi Lietuvoje spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904).
Tai išskirtinis reiškinys pasaulio švietimo istorijoje.

Siekdami išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą, knygnešiai – tarp jų ir Juozas Masiulis, garsiojo knygyno Panevėžyje įkūrėjas – pradėjo slapta gabenti lietuviškas knygas iš Karaliaučiaus.
Tuo metu valstiečiai organizavo slaptąsias mokyklas, kuriose jų pačių samdomi mokytojai – daraktoriai – vaikus mokė gimtąja kalba.
Tokių daraktorių itin pagausėjo XIX a. pabaigoje, kai atsirado vis daugiau pasauliečių šviesuolių.
Pavyzdžiui, vaikus mokė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Valstiečiai aktyviai gynė šias mokyklas nuo caro valdininkų ir žandarų.

Vaikus mokantis kunigas simbolizuoja kunigą Joną Katelę.
Jis buvo XIX a. pabaigos dvasininkas ir švietėjas, įsteigęs ne vieną slaptą mokyklą, rėmęs lietuvišką spaudą.
Mokėsi Kupiškio mokykloje, vėliau Panevėžyje, o galiausiai – Varnių kunigų seminarijoje, kur studijavo vadovaujant vyskupui Motiejui Valančiui – tapusiam jo įkvėpėju ir globėju.
Tapęs klebonu Panemunėlyje, jis aktyviai skatino švietimą: mokė vaikus lietuvių kalbos ir rašto, ragino parapijiečius skaityti, giedoti ir melstis gimtąja kalba.

Prisiminkime visus, kurie prisidėjo prie tautos kultūrinio atgimimo